Marijos bažnyčią galima atpažinti iš daugelio Gdansko vietų, taip pat ir iš vandens. Įspūdingas bokštas ir platūs stogai iškyla virš Senamiesčio namų. Jų mastas primena bendruomenės ambicijas, kuri per keletą kartų statė ir įrengė savo svarbiausią šventovę.
Statyba, trukusi ilgiau nei žmogaus gyvenimas
Dabartinės bažnyčios statyba prasidėjo 1343 metais. 1502 metais užbaigus skliautų darbus, pasibaigė 159 metų laikotarpis. Taigi tai nebuvo vienas projektas, kurį nuo pradžios iki pabaigos įgyvendino tie patys žmonės, o kelias kartas apimantis sumanymas.
Tuo metu keitėsi ir politiniai santykiai bei miesto gyvenimo sąlygos. Šventovė Gdanske buvo statoma Kryžiuočių ordino valdymo laikotarpiu, o jos užbaigimas sutapo su laikotarpiu, kai miestas priklausė Lenkijos karalystei. Kapelių ir interjero įrengimo fondai atspindėjo vietinių šeimų bei brolijų svarbą.

Bazilika su salės tipo interjeru
Pavadinimas „Marijos bazilika“ apibūdina šios šventovės bažnytinį rangą. Tačiau tai nereiškia, kad jos dabartinis interjeras architektūrine prasme turi bazilikos išplanavimą. Gdansko bažnyčia yra monumentali gotikinė salė: jos navos yra panašaus aukščio.
Tai svarbus skirtumas, pastebimas įžengus į vidų. Aukštos kolonos ir skliautai sukuria plačią erdvę, kurios dydžio neįmanoma įvertinti vien žiūrint iš varpinės. Mūrinė konstrukcija yra viena iš svarbiausių miesto gotikinės architektūros pasiekimų.
Laikrodis, pasakojęs apie pasaulio tvarką
Vienas iš vertingiausių interjero paminklų yra astronominis laikrodis, kurį 1464–1470 m. pagamino Hansas Düringeris iš Torunės. Jis yra daugiau nei 14 metrų aukščio ir susideda iš kalendoriaus, planetariumo bei figūrų teatro.
Jo funkcijos neapsiribojo vien laiko rodymu. Išsamūs ciferblatai pateikdavo kalendorinę ir astronominę informaciją, o figūrėlės suteikdavo vaizdui judesio. Laikrodis sujungė amatą, skaičiavimus ir meną – sritis, kurios turtingame mieste galėjo susitikti viename užsakyme.

Konfesiniai pokyčiai ir karo katastrofa
XVI a. reformacija palaipsniui keitė bažnyčios gyvenimą. Kurį laiką čia vyko ir katalikų, ir protestantų pamaldos, o vėliau šventovė tapo liuteronų bažnyčia. Šis jos istorijos etapas truko iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
1945 m. gaisrai ir konstrukcijų pažeidimai sunaikino stogus bei dalį skliautų. Kai kuriuos interjero elementus pavyko išsaugoti, nes jie buvo išvežti iš miesto anksčiau. Atstatymui reikėjo tiek statybos darbų, tiek ilgalaikės paminklų konservacijos.

Bažnyčia buvo iš naujo pašventinta 1955 m. 1965 m. jai buvo suteiktas mažosios bazilikos titulas, o 1987 m. ji tapo konkatedra. Taigi jos dabartinė išvaizda derina viduramžių konstrukciją su pokario laikotarpio paminklo gelbėjimo ir atkūrimo rezultatais.
Su šia bažnyčia taip pat susiję miesto pasakojimai. Vieną iš jų – apie berniuką ir varpus, išgelbėjusius Gdanską nuo maro – atskirai aprašome įraše „Marijos bažnyčios legenda“.
