Tarp Gdansko stogų išsiskiria milžiniškas Marijos bažnyčios pastatas. Per šimtmečius jis apipintas pasakojimais apie neįtikėtinus įvykius, žmonių baimę ir drąsą. Vienas iš jų paaiškina, kaip bažnyčios varpų skambesys turėjo išgelbėti gyventojus nuo maro.
Tai legenda, pateikta gidėjeGalar Po Gdańsku“. Jos veikėjus ir stebuklingus įvykius pažįstame kaip miesto pasakojimų tradicijos dalį, o ne kaip dokumentuotą epidemijos eigą.
Meistras Damianas atvyksta į Gdanską
Pasakojime teigiama, kad miestą ištiko maras. Nusiminę gyventojai nusprendė pasikviesti žmogų, kuris sugebėtų išgelbėti nuo nelaimės. Jie išsiuntė laivą pas Venecijos mokslininką, astrologą ir egzorcistą – meistrą Damianą.
Kai atvykėlis pasiekė Gdanską, jis nusprendė, kad nelaimės šaltinis yra velnias, įsikūręs mieste. Jis paskelbė, kad jį gali išvaryti bendra Marijos bažnyčios varpų malda. Bokšte kabėjo šeši varpai. Tačiau reikėjo dar septintojo balso.

Mažas varpelis ir didžiulė užduotis
Trūkstamas varpelis buvo Šv. Jono bažnyčioje. Reikėjo jį atnešti prie Marijos bazilikos bokšto ir suderinti jo skambesį su kitų varpų skambesiu. Pasakojime šią užduotį galėjo atlikti tik be nuodėmės žmogus. Pasirinkimas teko berniukui vardu Kristianas.
Vaikas paėmė varpelį iš Šv. Jono bažnyčios ir iškeliavo. Kol pasiekė tikslą, sutiko velnią, kuris bandė sužlugdyti misiją. Dabar viso miesto likimas priklausė nuo to, ar mažasis pasiuntinys sugebės užduotį įvykdyti iki galo.
Septyni balsai prieš marą
Tuomet bokšte suskambėjo didieji varpai. Kristianas skambino savo mažu varpeliu, prisidėdamas prie jų skambesio. Virš Gdansko įsiplieskė audra, o žaibas trenkė į bažnyčios bokštą.
Taip, pasak legendos, velnias buvo išvarytas, o maras atsitraukė. Tačiau išgelbėjimas turėjo savo kainą: meistras Damianas už kovą sumokėjo gyvybe. Pasakojimas baigiasi miesto išgelbėjimu ir atmintimi apie žmogų, kuris atėjo jam į pagalbą.

Šventovė, kurios istorija tęsiasi per kartas
Tikroji bažnyčios istorija yra ne mažiau plati, nors ją pažįstame iš kitų šaltinių. Dabartinės bažnyčios statyba prasidėjo 1343 m., o 1502 m. užbaigus skliautų darbus, pasibaigė 159 metus trukęs procesas. Viena po kitos kartos gyventojų stebėjo, kaip virš stogų kyla jos galingas siluetas.
Legenda šią didžiulę erdvę sutelkia aplink vieną mažą daiktą. Šešiems milžiniškiems varpams reikia nedidelio varpelio pagalbos, o visam miestui – vaiko drąsos. Būtent šis vaizdas įstrigo atmintyje, kai, išklausius pasakojimą, žvelgiama į Marijos bokštą.
